2011-2012 ESTC leidinys: įžanga

VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

Nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės dienų vienas iš pagrindinių ir kasdienių klausimų yra Lietuvos energetinis saugumas ir energetinė nepriklausomybė. Jie buvo ir tebėra aktualūs tiek Lietuvos Prezidentams, Vyriausybių ir Seimų nariams, tiek kiekvienam Lietuvos gyventojui. Lietuva savo nepriklausomybės kelią pradėjo susidurdama su Rusijos paskelbta energetine blokada, vėliau – naftos tiekimo vamzdynu „Družba II“ nutraukimu, dujų kainų kilimu. Europos Sąjunga, priimdama Lietuvą į savo gretas, privertė uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai grasina, kad dauguma Lietuvos elektros ir šilumos jėgainių bus sustabdytos dėl per didelės taršos. Rekordines aukštumas pasiekusios dujų kainos Lietuvai, didžiulis elektros importas iš Rusijos ir kitų šalių, milžiniškos sąskaitos gyventojams už nerenovuotų ir netaupių daugiabučių namų šildymą kelia didžiulę socialinę įtampą, gyventojų nepasitenkinimą ir nusivylimą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šių problemų sprendimas yra techninis ir ekonominis. Tereikia parengti energetikos sistemos plėtros projektų techninius planus, surasti finansavimo šaltinių ir problemos bus išspręstos. Deja, gyvenimas parodė, kad viskas nėra taip paprasta. Pirmoji Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta dar 1994 metais, po to dar keturios naujos strategijos (paskutinioji – 2012 metais), daugybė jų korekcijų, įgyvendinimo planų ir kitų dokumentų. Visose energetikos strategijose ir jų įgyvendinimo planuose buvo numatyti techniniai projektai, reikalingi įrenginiai, organizacinės priemonės ir pan. Ekonominiais skaičiavimais grįsti vertinimai leido tvirtinti, kad siūlomi energetikos sistemos plėtros scenarijai yra naudingi, juos įdiegus sumažėtų energijos kainos ir energijos suvartojimas, bent iš dalies susilpnėtų priklausomybė nuo importuojamo kuro ir energijos. Nežiūrint į visas dėtas pastangas, praėjus dviem dešimtmečiams, iš numatytų projektų įgyvendinome labai mažai. Per šį laikotarpį išaugo visuomenės nepasitikėjimas siūlomais sprendimais, nepajudėjo iš mirties taško namų renovacija, sunkiai skinasi kelią nepriklausomi šilumos gamintojai, siūlantys naudoti biokurą, referendume visuomenė pasisakė prieš Visagino atominės elektrinės statybą, aštriai kritikuojamas suskystintų dujų terminalas.

Jau nuo pat pradžių, pagrindžiant energetikos plėtros projektus, buvo pasitelkiamas energetinio saugumo užtikrinimo argumentas. Projektai buvo vadinami energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės garantais. Paskutinė Nacionalinė energetikos strategija netgi buvo pavadinta Energetinės nepriklausomybės strategija. Vis dėlto energetinio saugumo sąvoka daugumoje dokumentų buvo traktuojama gana siaurai, susitelkiant į energijos šaltinių ir kuro tiekimo diversifikavimą, energetinių tinklų prijungimą prie Vakarų Europos tinklų ir nuosavų generavimo pajėgumų didinimą. Deja, sprendžiant apie energetikos plėtros planus ir vertinant energetinį saugumą būtina atsižvelgti į geopolitinius ir sociopolitinius veiksnius. Pagrindinė energetinio saugumo analizės užduotis yra įvertinti esamos arba planuojamos energetikos sistemos atsparumą įvairioms grėsmėms – ne tik technologinėms, gamtinėms ir ekonominėms, bet, kaip jau buvo minėta, ir geopolitinėms bei sociopolitinėms. Jei šios grėsmės pasitvirtintų, atsiradę trikdžiai gali nutraukti arba apriboti energijos ir kuro tiekimą vartotojams arba labai padidinti kainas. Sociopolitinės ir geopolitinės grėsmės gali apriboti arba visai sužlugdyti energetikos projektų įgyvendinimą. Jeigu savo planuose neatsižvelgsime į šiuos faktorius, jie greičiausiai bus pasmerkti likti tik planais ir nesuteikti visuomenei nei energetinės nepriklausomybės, nei mažesnių energijos kainų, nei harmoningos energetikos plėtros Lietuvoje.

Energetinio saugumo tyrimų tikslas yra dvejopas. Pirmiausiai – detaliai išsiaiškinti visus veiksnius, kurie turi įtakos energetiniam saugumui, nustatyti jų tarpusavio priklausomybę, sukurti modelius, galinčius parodyti, kaip Lietuvos energetiką paveiktų vienas ar kitas sutrikimas, atsiradęs dėl įvairiausių grėsmių, kokios tų trikdžių atsiradimo tikimybės ir kokios galimos priemonės jų pasekmėms neutralizuoti. Turint šiuos įrankius galima atlikti ir antrąją darbo dalį – įvertinti šalies energetinio saugumo lygį, parodyti, kokie projektai jam turi įtakos, palyginti Lietuvos energetinį saugumą su kitų šalių energetiniu saugumu. Apibendrinę keliolikos metų patirtį energetinio saugumo vertinimo srityje, šiame leidinyje pateikiame kai kuriuos šių darbų rezultatus – sukurtas energetinio saugumo lygio vertinimo metodikas, energetinio saugumo analizės metodus ir skaitinius įverčius. Tikimės, kad šis leidinys bus kasmetinė Energetinio saugumo tyrimų centro ataskaita, leisianti pamatyti Lietuvos energetinio saugumo kaitą bėgant laikui, nustatyti šios kaitos tendencijas, išryškinti svarbiausius faktorius, į kuriuos turi būti kreipiama daugiausiai dėmesio.

Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas,

 Juozas Augutis

 ATSISIŲSTI LEIDINĮ:  (LT)(EN).